- virbždinti
- vìrbždinti, -ina, -ino 1. žr. virbinti 1. | refl.: Kad suvirs į malką žmonys – vìrbždinkis tik, kol išsivìrbždinsi J. 2. žr. virbinti 7: ^ Jurgis Magrietę virbždina (raktas ir spyna) J.Jabl(Užv). \ virbždinti; išsivirbždinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
